- prieškristis
- 1 príeškristis sm. (1) K; H, R, N Kristaus priešininkas: Visa macis baisaus prieškrisčio judinas Ns1846,1. Ir ta yra dvasia prieškrisčio, apie kurią girdėjote NT1JnL4,3. Vaikeliai, jau paskutinė adyna yra, ir kaip jūs girdėjote, kad prieškristis ateita, o dabar daug prieškrisčių pastojo Bb1JnL2,18. Ateis laikai, bus gelžiniai keliai, jais važinės prieškristis prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.